Ar pamenat Stasio Povilaičio sudainuotą dainą “Pūkelis”?!

Lankoj drugys drugelį vejas
O saule linksi jų sparnuos.
Kur dingo jaunos mano svajos
Tik pienės pūkas težinos.

Švelnus pūkeli ar žinai,
Kur mano laimė kur jinai.
Nulėk pas ja su vėjelių
Sakyk kad myliu kad tylių.
Nulėk pas ja su vėjelių
Sakyk kad myliu kad tylių.

Pasiusčiau jai rasos lašytį
Širdelė nerimą dainuos.
Kaip trokštu viską išsakyti
Tik pienės pūkas težinos.

Švelnus pūkeli ar žinai,
Kur mano laimė kur jinai.
Nulėk pas ja su vėjelių
Sakyk kad myliu kad tylių.
Nulėk pas ja su vėjelių
Sakyk kad myliu kad tylių.

Tiesiu rankas į žydrą viltį
Šypsausi jai saldžiuos sapnuos.
Ar lemta jai tave pamilti
Tik pienės pūkas te žinos.

Švelnus pūkeli ar žinai,
Kur mano laimė kur jinai.
Nulėk pas ja su vėjelių
Sakyk kad myliu kad tylių.
Nulėk pas ja su vėjelių
Sakyk kad myliu kad tylių.

Tyrinėjant naują pirkinį man kilo tokios asociacijos Prisipažinsiu, kad nesu didelė chalvų ekspertė, nes nelabai jų mėgau, o gal dėl to kad kažkada Lietuvoje jų pasirinkimas buvo labai ribotas – tarp saulėgrąžų ir riešutų… Ir tik atvažiavus į Lenkiją paragavau kitokios chalvos… O apie turkišką chalvą irgi tik čia sužinojau ir paragavau… Nuo to laiko neatsisakau gabalėlio šio saldėsio… Tačiau saulėgrąžų chalva nekyla noras pasmaguriauti. Mano mama labai mėgsta chalvą, visad kai važiuoju į Lietuvą – vežu kai įv. rušių chalvų Šypsena ir džiaugsmas jos veide garantuotas! o ko daugiau ir reikia, ar ne?!

Pamačiau vienoje delikatesų parduotuvėje šia chalvą ir negalėjau nenusipirkti… Turėjau jos paragauti… Ir pasakysiu, kad pirmą kartą tokios formos, konsistensijos chalvą ragavau. Atpakavimas ir pirmi prisilietimai prie jos buvo super! Ji atrodė kaip vilnos kamuoliukai, o prilietus ji byrėjo į smulkesnius siūlelius Skoni sunku apibūdinti – lyg turkiškos supresuotos chalvos skonis, tie siūliukai šiek tiek priminė cukrinę vatą, nes tirpo tik paėmus į burną – žodziu neaprašomi pojūčiai – tai reikia paragauti! Rekomenduojų

Ši turkiška chalva vadinasi PISMANIYE