Miltiniai ežiukai
Pamenat šį eilėraštuką:
Ežiukas aš ežiukas
Nenuorama mažiukas
Pušku kaip garvežys
Nes aš esu ežys.
Draugaukim, mielas vaike,
Tik glostyti nereikia
Draugaukime gražiai
Vaikučiai ir ežiai
manau čia jis visai tinka, nes miltiniai ežiukai primena vaikystę, o kas mane nustebino, kad mano kleckas irgi labai pamėgo ežiukus, tik tėtis kreivai žiūrėjo ir nenorėjo pabandyti, nes tai nebuvo jo vaikystės valgis…
Beja, kai kurie ežiukus dar vadina briedukais, tik nežinau kodėl, nes į briedžiukus jie visai nepanašūs
Man skaniausi su varške, bet jei norite kietesnių, galite nedėti varškės. Tada ežiukai lengviau išlaikys suteiktą formą – spygliukus.
Ežiukams reikia:
- 2 stiklinių miltų
- truputėlio vandens
- 100 gr. varškės
- žiupsnelio druskos
Iš miltų, varškės, druskos ir vandens užminkome kietoką tešlą.
Iškočiojame piršto storumo lazdeles.
Lazdeles supjaustome 3-4cm ilgio gabalėliais ir per tarkos antrąją pusę braukiant padarome raštuotus vamzdelius – ežiukus.
Pagamintus ežiukus dedame į verdantį pasūdytą vandenį ir verdame apie 10 min.
Išvirus išgriebiame, nuvarviname, sudedame i lėkštę ir užpilame tirpintu sviestu. Galime paspirginti šoninės su svogūnu ir patiekti su grietine arba patiekti saldžiai – su grietine ir cukrumi 
Likusius ežiukus galima pakepinti ant sviesto, irgi labai skanu 
Gražių vaikystės prisiminimų!
February 5th, 2010 at 13:20
Oi kokie puikūs ežiukai! Gražūs spygliukai gavosi. Vienas mėgstamiausių mano vaikystės valgių.
February 5th, 2010 at 13:24
Vilma
manau dauguma vaiku megsta si patiekaliuka 
February 5th, 2010 at 14:59
Nereikia ir vaikų, aš irgi tokius mielai suvalgyčiau
Man atrodo dar Abriedukais(?) vadina…
O jei briedukai, tai manau nuo žodžio ‘briedas’ (negeras, nemalonus žzmogus), sako, ale ot koks briedas…:D
February 5th, 2010 at 15:20
Dalia gali buti, o gal as nugirdus esu blogai, ne briedukai, o abriedukai… mes juos visad vadinom eziukais
o vaikui turbut skanu buvo, nes kartu darem 
As irgi mielai prisiminiau vaikyste
February 5th, 2010 at 16:58
ežiukai čia, ežiukai.
tik aš juos gaminu tik vienu metų laiku. ir valgom juos su šviežiai trintom mėlynėm.
mmm…
February 5th, 2010 at 17:17
Lakudra, su melynem gal irgi skanu, bet is vaikystes prisimenu du skonius – saldzius su cukrumi ir grietine arba surius – su pakepinta sonine ir svogunais arba svoguno laiskais (cia jau ugtelejus pamegau) gal del to tokia didele uzgaugau
February 5th, 2010 at 23:08
Ačiū, Neringa. Priminei vaikystę, rytoj būtinai savo dukrai išvirsiu. Beje, mano mama padažą ruošdavo su sviestu ir grietine
February 6th, 2010 at 08:50
Alma, mano mama irgi ivairiai ruosdavo padaza – su sviestu ir grietine ar tik su sviestu, ar tik su grietine
February 8th, 2010 at 12:04
Ooo… Kaip seniai valgiau…
Tikrai, kad jau vaikystės patiekalas 
Super
February 8th, 2010 at 12:46
February 8th, 2010 at 17:52
Atsiprasau iskart uz kvaila klausima, bet kaip tuos spygliukus padaryti? niekaip nesupantu
February 8th, 2010 at 18:24
Elena, niekada nevalgius eziuku, nematei kaip mama, mociute darydavo?
Paimam paruoštą gabalėlį ir per antrąją tarkos pusę (ta su kuria netarkuojam) braukiant padaromi raštuoti vamzdeliai – spygliukai.
Aiškiau?
February 9th, 2010 at 19:19
oooo, koks receptas ! Ech, … vaikystę priminė…. nostalgija, ir mes juos vadiname abdriedukais arba ežiukais
Ir valgydavom su grietine arba vaniliniu padažu -mmmm skanu 
February 9th, 2010 at 19:54
Irma, o mes juos vadinam tik eziukais, abriedukais, kad vadina esu tik girdejus
February 11th, 2010 at 17:22
O man tai čia šiškos
)))
February 11th, 2010 at 17:32
Zivile, pas jus juos taip vadina ar beziurint asocijuojasi su siskom (kankoreziais)